SubscribeIš Pakalnių išvažiuoti buvo sunku. Keliukai pažįstami, čia važiavom, čia kalbinom dieduką, čia pirkom ledų, čia suėjo 500 km su pirmaisiais dviračiais. Bet palengva vėjas prapučia sentimentalias mintis, imame dairytis, grožėtis, fotografuoti. Gražu čia Lietuvoje. Drugelių sezonas, nes keliukai vietomis tirštai aptūpti drugelių.
Kaip man patinka, kad čia žmonės "santūriai" nepastebi mūsų apkrautų dviračių.
Kaimelių pasitaiko ir kiekviename stojame prie parduotuvės.Tomas eina į vidų o aš lieku prie dviračių lauke. Grendalėje du jau kiek suskystėję dėdulės pradeda mane kalbinti rusiškai - užsienietiškai, kad suprasčiau. Pereinam prie lietuvių kalbos: "Iš toli matyt, padangos kaip sudilę"- pakomentuoja vienas. Kitam kaimelį žmogus ranka parodo kur dviračius galėtume pasistatyti, matyt jokia užsienietiška kalba nešauna į galvą.
Lietuvos Lenkijos pasienį kertam žvyrkeliu. Lenkija pasitinka draugiškai. Keli kilometrai gero žvyrkelio, o toliau pasakiškai lygus asfaltuotas keliukas. Liuks, kol nepasukome (nors mus ir bandė atkalbėti) į keliuką per pušyną, 17 km smėlio. Vieną trečdalį važiavome smagiai, kitą varėme kaip trasoj per lenktynes, o likusį trečdalį stūmėmės nes smėlio "iki kelių". O paskui vėl pasakiški lygūs asfaltuoti keliukai. Žmonės draugiški mielai pripila vandens, dar ir viena kita savo daržo gėrybe pavaišina.
Pakalniai - nakvynė miške 10 km iki Narew upės 470 km
