Morakot urvas. Andamanų jūra. Septinta savaitė.

Ko Muk saloje yra Morakot atviras urvas į kurį veda kokių 80 metrų tunelis, kuriuo vanduo patenka į urvą. Tuo tuneliu galima įplaukti į urvą, bet tik tuomet, kai vandens lygis nėra per aukštas, nes kitaip urvas būna po vandeniu. Praplaukinas į urvą yra vingiuotas ir ten aklinai tamsu, nes neprasiskverbia saulės šviesa. Ir plaukiant patamsyje girdi kaip vanduo teliuškuojasi į tai praplatėjančio tai vėl susiaurėjančio tunelio sienas, atrodo tarsi riaumotų ar aimanuotų kas. Žodžiu, plaukiant pirmą kartą širdis daužosi visai rimtai.

Urvo "stogas".

Urvo gyventojas :)

Urvas visai patraukliai apžėlęs.





Urvo viduje - smėlėtas paplūdimys. Tolumoje matosi įplaukimas, kuris kartais beveik visas paniręs po vandeniu. Tačiau įplaukimas iš jūros pusės yra dar žemiau.




Naga Pelangi prisiinkaravęs netoli Morakot urvo prie Ko Muk salos.







Deividas ir debesėlis :)


Tie žvejybinai laivai visai linksmai atrodo.



Jūs tikriausiai suprantate, kad esant toookiam vėjui ir toookiam bangavimui, buriuoti neįmanoma :)











Negalime paaiškinti, kaip kalmaras atsidūrė ant denio, bet buvo šviežutėlis ir mes jį suvalgėme.


Grįžome atgal prie Ko Lipe salų grupės.







Echolotas rodo, kad iki dugno 6 metrai gylio.

Ko Lipės industrija.




Ko Rok salos Tailande. Septinta savaitė.

Jums jau tikriausiai nusibodo, vis tas pats laivas, vis salos aplink ir visa kita tas pats. Bet mums tai ne :)

Aplankėm dar porą mažų salelių, vienoje net "ekspediciją" surengėm, ant aukščiausio kalno nutarėm užsikeberioti ir varanus nupyškinti. Jie, aišku, ne Komodo drakonai, bet ir sala visai mažytė, matyt didesni netilptų :)

Vienintelis dalykas ko trūko, tai saulės nuotraukose, nes gyventi be ryškios saulės šiose platumose - daug gaiviau ir noras paplūdimiais pasitąsyti užeina tada, kai saulė už debesies pasislepia.