Važiuojam !

Iš Siem Reap miesto po gan ilgų svarstymų pajudėjom link paskutinio šios kelionės taško Hanojaus! Bet iki jo dar toli. O dabar tarsi naujai dairomės po Kambodžos pakeles.

Kam birbinti pačiam, kai gali mocą pakrauti į mikriuką?!

Kartais pasisekdavo išjudėti labai anksti ir dar valandą mėgautis greitai besikeičiančiu dangumi ir ryto gaiva.

Užsidangstę nuo aštrios saulės motriškės pakelėje džiovina ryžius.

Vis dar rytas, dar gaivu, tai visi kaimelio gyventojai sėdi prie savo namukų ir tik retas gaivų orą išnaudoja darbams nudirbti.

Pjauna lentas.

Prieš namus džiūsta ryžiai.

Visas gyvenimas verda arba tarpduryje arba po namu įsitaisius hamake.

Cukranendrių sulčių spaudimo prietaisėlis.

Tomas su cukranendrių sulčiu stikline (stiklinė - čia svarbus žodis, nes dažnai gerdavome iš maišelio:)

Rytinis šiūkšlių deginimas.

Ir kodėl gi nesulyginus ir nenupjovus lentų apačios? Tokių architektūrinių sprendimų matėme ne vieną dešimtį:)

Pakelės kavinė ant Mekongo kranto.