Rytinė pakrantė: Kuala Besut - Terengganu

Smulkūs keliukai pakrante ir poilsio zonos - šios atkarpos gėris.

Pakrante (bent jau žemėlapyje) eina nemažas kelias. Pirmai progai pasitaikius nuo jo sukdavom į kairę. Kartais pasisekdavo ir važiuodavome pro kuklius žvejų namukus ilgakojėmis palmėmis apaugusiais keliukais. Kartais nepasisekdavo ir pasiekus prieplauką tekdavo apsigręžti ir minti atgal, kartais keliukas pasibaigdavo prie upės, kurių daugybė įteka į vandenyną.

Prie vandens, gražesnėse vietose rasdavome pastogių su staliukais, tulikais ir šiukšledėžėmis. Jums gal juokinga, kad minim šiukšledėžes, bet mes gi ne kokie barbarai, savo šiukšles susirenkame ir vežame tol, kol randame, kur jas išmesti. O Malaizija vis tik labai švari. Tačiau yra ir žmonių, kurie tą švarą palaiko. Poilsio zonos yra prižiūrimos, o ne paliktos likimo valiai.

Pieryčių Azijoje mes jau atpratome rūpintis maistu. O Malaizijoje tenka vėl radus progą pirkti maisto kelioms dienoms. Pakelėse yra lauko kavinių, bet jos amžinai tuščios, o mes mėgstame valgyti ten, kur didelė apyvarta, kur maistą prieš pirkdamas gali apžiūrėti. Kadangi mes tokie išrankūs :), tai teko vėl prisiminti, kad yra toks daiktas kaip ryžių makronai ir konservai :)

Dar vienas atradimo džiaugsmas - ne turguje rastas, bet ant medžio pamatytas durijus.

Turgelis. Čia Tomas sumedžiojo pigius ir gardžius pusryčius.

Vietos parkelyje pavakare susidarė net šešios komandos sužaisti  sepak takraw.

Ragasnapis.

Ragasnapių buvo du. Atkreipkit dėmesį į jų dydį.

Čia ir papusryčiavome.

Rytinės miglos. Ten, kairėje, vanduo :)

O va šituo keliuku teko važiuoti dukart :)

Kuala Terengganu.

Kaži, ar dabar jau pakankamai vėsu? :)

Šita mečetė - ant vandens.