Dzongla - Namche: dvi perėjos

Visą kelią ėjom vieni, o Dzongloj prieš Cho La perėją lodžijoj radom dešimt turistų, iš kurių aštuoni ryte ketino eiti per per perėją. Keisčiausia, kad jie visi trekino atskirai, o susipažino tik prieš dvi tris dienas.

Suprantu, nuotraukose vis tas pats kalnas, bet gražu gi buvo. Be to, aukštis. Kol įkopi į 5420 norisi stabtelėti, o ant kaklo kabantis fotoaparatas tam suteikia pagrindo. Šiaip sustoti - nerimta, o va jei kalną kelioliktą kartą nupyškinti - visai solidu :)

Prieš pat perėją - ledyno plyšyje atsiradęs ežeriukas.

Cho La perėjos maldų vėliavėlės ir Tomas.

Vaizdas žemyn nuo perėjos apgaulingai ramus.

Vaizdas aukštyn į perėją kiek pasileidus žemyn.

Gokyo jakas iš arti...

... ir kalnų bei ežero fone.

Ežerai prie Gokyo

Aukštuminis žvirblis. Šitą padarėlį nupyškinom ant Gokyo Ri viršūnės (anot žemėlapio 5483m, bet mes žemėlapiais metėm tikėti, tas apžvalgos taškas, nuraišiotas maldų vėliavėlėmis turėtų būti žemesnis)

Gokyo kaimas ir ledynas nuo (beveik)  apžvalgos taško.

Vieną dieną pailsėję, anksti ryte išsiruošėme į antrą perėją Renjo La. Mūsų kolegos tą dieną lipo į Gokyo Ri, o paskui planavo leistis žemyn link Namchės.

Rūpėjo kuo greičiau lipti aukštyn, nes iš apačios kylantys debesys grasino paslėpti kalnus.

Ant Renjo La perėjos. Everestas neabejotinai aukščiausias :)

Everesto viršūnė kyšo virš debesėlio, apačioje matyti ežeras ir gerai įsižiūrėjus Gokyo kaimas.

Nuo perėjos mums kaip raudoną kilimą nutiesė laiptus. Matyt, neseniai padaryti, nes mūsų knygos apie juos dar nerašė.

Sfinkso galva žymi perėją.

Gal ir smagu, kad iki sfinkso veda laiptai :)

Paskutinis žvilgsnis į tikrai aukštus Himalajus, toliau kelias ves žemyn (ir aukštyn) iki Namchės bei jau pažįstamu keliu iki asfalto.