SubscribeŽiūrint į žemėlapį matėsi, kad Lenkijoje kelių nestinga, bet kad dauguma mažutėlių keliukų kurie net neturi numerio yra padengti “euro” asfaltu, nesitikėjome.
Jau artėjame prie Liublino, bet iki šiol sėkmingai pavykdavo išvengti pagrindinių 8 ir 19 kelių (išskyrus kokius 12 km per upę Bug). Retai važiavome ir 687, 812 ir panašiais trimis skaičiais pažymėtais keliais. Dažniausiai vinguriuodavome pro miškus, laukus, sodybas retai važinėjamais keliais. Smagu, kai galime važiuoti vienas šalia kito, jei jau ne viduriu kelio, tai savo dešiniaja puse. Šiais keliukais mašinos aplenkia palikdamos pakankamai erdvės.
Neįtikėtina, kad tiek vietinės reikšmės keliukų asfaltuota. Tačiau, čia irgi veikia Merfio dėsniai. Vos tik Tomui prasitariau, kad abejoju, ar šiuo keliu per dieną bent 10 mašinų pravažiuoja, keliukas iškart pavirto žvyrkeliu. O dabar šiuos tobulus keliukus aprašius puslapyje, jų turėtų gerokai sumažėti. Panašu, kad taip gali ir atsitikti, nes iki šiol buvusi tobulai lygi Lenkija pamažu turėtų kalnuotis, o kalnuose, akivaiždu, keliukų bus mažiau.
Nors nuotraukose daug žvyrkelio, jo buvo tik kokie 10 procentu. Senuose kaimuose pasitaikydavo ir akmeninio grindinio.
 |
3 komentarai:
Labai labai džiugu., sulaukus naujų jūsų įspudžių ir nuotraukų. Džiaugiamės., kad neseniai prasidėjus kelionė jums patinka ir kad mes galime sužinot visus jūsų kelionės nuotykius. Smagu., kad jais pasidalinate. Begalinės jums sekmės., stiprybės ir linkėjimai.
Lauryna ir mama.
Ar man tik taip atrodo, ar jūs tikrai šį kartą labiau "apsidaiktavę" nei kelionėje į Pietų Ameriką?
Bet kokiu atveju sėkmės, gražių vaizdų ir lengvų kelių.
Inga
Is isores neturetu daugiau daiktu matytis, bet realiai tai lyg ir daugiau daiktu vezames.
Rašyti komentarą